Į parką su disku (60+)

Vilniaus diskgolfo klubas ir projektą finasuojanti Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vyresnio (60+) amžiaus vilniečius susipažinti su diskgolfo žaidimu.

Diskgolfas – tai proga susipažinti ir nuolat susitikti su kitais žaidėjais ir kartu lengvai pajudėti. Taip pat tai proga patirti įvairių žaidimo emocijų. Jeigu dar neturite diskgolfo disko – jį gausite dovanų!

Diskgolfas žaidžiamas su specialiu disku, kuriuo mėginama pataikyti į specialų krepšį su grandinėmis (dzingt!) Visi pirmą kartą diskgolfo žaidimui užsiregistravę renginio dalyviai (60+ amžiaus) gaus po diską dovanų! Diskgolfo aikštyną sudaro keletas starto vietų ir keletas krepšių. Pirmas metimas metamas nuo starto vietos, toliau – nuo ten, kur nusileido diskas. Taip metimas po metimo reikia per kuo mažiau metimų priartėti prie krepšio į jį įmesti diską. Kas įveikia visus krepšius per mažiausiai metimų, tas laimi!

Pūčkoriuose žaisime dvejetų formatu, kai porininkai meta paeiliui ir kitam metimui išsirenka žaisti nuo to poros disko, kurį pavyko geriau numesti. Vingyje žaisime vienetais. Po žaidimo bus papildoma rungtis, kurios laimėtoja/s gaus prizinį diską. Tokį prizą bus galima laimėti tik vieną kartą šiame sezone, taip prizinių diskų gaus net 14 skirtingų žaidėjų.

Planuojame žaidėjus pakviesti žaisti du kartus per mėnesį – nuo gegužės iki spalio. Spalio pradžioje bus projekto kulminacija – antrasis atviras Vilniaus diskgolfo 60 plius čempionatas!

Gegužė 2023

• Vingio diskgolfo aikštyne gegužės 28 d. (sekmadienį) 10 val.
  • susitikimo vieta – į pietus nuo estrados, prie diskgolfo trasos schemos pamiškėje
  • reikalinga REGISTRACIJA. Jeigu turite diskgolfmetrix paskyrą, prašome užsiregistruoti per discgolfmetrix: gegužės 28 d.
• Jei metrix paskyros neturite – parašykite, kad norite dalyvauti el. paštu – skirmantas.bikelis eta gmail.com
• Jei dėl prasto oro keistųsi data, pranešime registruotiems dalyviams
  

Vilnius švenčia 700 metų miesto jubiliejui. Tad kiekvieną mėnesį vis prisimename po Vilniaus šimtmetį.

Rugsėjis – šeštasis Vilniaus šimtmetis (1823-1922). Vilniuje žydų skaičius nuo 1836 iki 1897 m. padidėjo nuo 20 646 iki 63 841, t. y. 40 proc. Didžioji jų dalis buvo ne vilniečiai, o atvykėliai iš kitur. Vilniaus gubernijos miestuose gyveno 83,6 proc. žydų, o išstūmus juos iš kaimų 1908–1911 m. jų skaičius pakilo iki 90 proc. Jau XIX a. Vilnius tapo stambiausiu žydų kultūriniu centru, kuriame veikė dešimtys jų kultūrinių ir šalpos organizacijų, stipriu tarptautinio sionizmo centru. XIX a. 10-ajame dešimtmetyje užstatyti Žvėrynas ir Naujininkai. 1915 m. rugsėjį miestą užėmė vokiečiai, laikęsi čia iki 1918 m. 1920 m. spalio 9 d. Vilnių okupavo ir netrukus aneksavo Lenkija.

Rugpjūtis – penktasis Vilniaus šimtmetis (1723-1822). XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m. Nepaisant to, XIX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pasiekė 20 000 ir tai buvo vienas didžiausių Vidurio Europos miestų. XIX a. pradžioje per Vilnių žygiavo Napoleonas. Jis į prancūzų karių užimtą Vilnių įžengė pro Aušros vartus 1812 m. birželio 28-ąją. Miestą apžiūrėjo nuo kalvos prie Misionierių bažnyčios, raitas per Bokšto, Savičiaus ir Didžiąją gatves užjojo ant Pilies kalno. Gyventojai Prancūzijos imperatorių ir jo palydą pasitiko kukliau, nei jis tikėjosi iš reakcijų, kurių sulaukė Lenkijos miestuose, ir, anot vieno generolo, nusistebėjo: „Šitie lenkai ne tokie kaip Varšuvoje.“

Liepa – ketvirtasis Vilniaus šimtmetis (1623-1722) – labai liūdnas ir tragiškas šimtmetis – 1655 m. rugpjūčio 9 d. į Vilnių įžengė Rusijos caras Aleksejus Michailovičius ir miestą pirmą kartą užėmė ir iki 1661 m. valdė Rusijos armija. Miestas kelias dienas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų – apie 15 ar 25 tūkst. išžudyta. Šiaurės karo metu (1702–1709 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė.

Birželis – trečiasis Vilniaus šimtmetis (1523-1622) – 1532 m. mieste įrengtas vandentiekis. 1562 m. atidaryta pašto linija Vilnius–Krokuva–Viena–Venecija. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. 1610 m. liepos 1 d. Vilnių nusiaubė didelis gaisras, labai nukentėjo Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka ir archyvas.

Gegužė – antrasis Vilniaus šimtmetis (1423-1522) – aktyviai veikė užsienio pirkliai, įkurtas auksakalių cechas, tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas gynybine siena su devyneriais vartais ir trimis bokštais. Statyti miesto sieną 1503 m. nusprendė patys miesto gyventojai, kuriuos įbaugino totorių įsiveržimai, kurie tais metais pasiekė krašto gilumą net už Vilniaus. 

.

Balandis – pirmasis šimtmetis (1323-1422) – pirmieji miesto paminėjimai, Gedimino laiškai, tapimas sostine. Tik 1397 metais įkurta pirmoji mokykla, buvusi prie katedros.

Šiek tiek prisiminimų iš Projekto 2021 metų sezono:

Pirmajame renginyje Baltupių diskgolfo parke liepos 14 d. sudalyvavo 12 žaidėjų, visi gavo po diską dovanų ir smagiai praleido laiką. Foto reportažas

Antrajame renginyje Vingio parke esančiame diskgolfo aikštyne rugpjūčio 24 d. susirinko 16 žaidėjų, ir taip pat buvo labai smagus vakaras. Foto reportažas

Į trečiąjį renginį spalio 2 d. (šeštadienį) 14 val. Pavilnių regioniniame parke, šalia Pūčkorių piliakalnio susirinko daugiausiai – 20 žaidėjų. Foto reportažas. Po žaidimo sutarėme, kad 2022 metais užsiėmimus tęsime bent jau kartą per mėnesį.

Medardo Čobuto Trečiojo amžiaus universiteto Sveikatos grupės vadovės Sigitos Eimutienės atsiliepimas MČTAU Sveikatos grupės FB grupėje

Sigita Eimutienė 

MČTAU VYRESNIOKŲ 60+ ir 70+ divizionuose geros emocijos ir azartas

Tai ir renginys ir šventė – pati smagiausia, bendruomeniškiausia, griaunanti stereotipus apie amžių. Po Baltupių ir Vingio parkų – trečiasis projekto „Į parką su disku“ diskgolfo renginys remiamas Vilniaus m. savivaldybės įvyko spalio 2 d. šalia Pūčkorių piliakalnio. Netoliese Pūčkorių atodanga – įspūdingiausia ir aukščiausia atodanga Lietuvoje. Atodangos aukštis – 65 metrai, plotis – 260 metrų. Nuo atodangos atsiveria įstabi Vilniaus apylinkių panorama: matosi Vilnios upės vingiai, Pūčkorių dvaras, buvusi patrankų liejykla. Tolėliau – Belmonto malūno senosios užtvankos liekanos. Savo kraštą pažinti ne tik smalsu, bet ir gera grožėtis spalvotu rudeniu ir kvapais, smagu bičiuliškai bendrauti. Tokie renginiai yra savotiška terapija sielai, mintims, akims. Jie mums suteikia džiaugsmingas gyvenimo akimirkas stebėti, stebėtis, tyrinėti, pažinti, džiūgauti iš susižavėjimo ir nuostabos. Vaikštant rudeniško grožio takais, žvelgiant į nuostabų rudeninį peizažą, mintys bėga tolyn..“ Žalią spalvą ruduo jau naikina ir nudažo klevus raudonai, o palaukėj vaisius jau nokina, varva kraujo lašais putinai…“Diskgolfo žaidimas – puiki fizinio aktyvumo priemonė, tinkanti bet kokio amžiaus ir bet kokio fizinio pasirengimo žmonėms. Tai proga nuolat susitikti, proga susipažinti su kitais žaidėjais, pasisemti patirties ir lengvai pajudėti, o taip pat patirti įvairių žaidimo emocijų. Diskgolfe naudojami skraidantys diskgolfo diskai ir jį nesunku išmokti žaisti bet kokiu oru. Žaidimo tikslas yra pataikyti diską į taikinį (krepšį) ir įveikti trasą per kuo mažiau bandymų (metimų). Žaidimas pradedamas nuo specialios aikštelės (starto vietos) ir kur nusileido prieš tai mestas diskas. Taip mėtoma tol, kol paskutiniu metimu diskas atsiduria krepšyje.Nuostabus renginys, PGARBA IR PADĖKA Vilniaus miesto Diskgolfo klubo vadovui Skirmantui Bikeliui ir treneriams už suteiktą galimybę pabūti ir pažaisti nuostabioje, šiltoje žmonių bendrystėje. Buvo jauku, malonu ir labai įdomu!!!

.

.

Organizatorius

Skirmantas Bikelis, 8600 02517, skirmantas.bikelis@gmail.com

VšĮ Vilniaus diskgolfo klubas. Klubo feisbuko grupė Diskgolfas Vilniuje

Projektą ,,Į parką su disku 2022″ finansuoja Vilniaus m. savivaldybė

---